Plenarinė sesija.
Strateginis mąstymas: matome dalį ar visumą?
Vedėjas: Vaidotas Beniušis
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
Strateginis mąstymas ir Miunhauzeno pamokos
Dr. Arūnas DulkysPokyčiai visada lenktyniauja su laiku ir dažniausiai pralaimi, nes įklimpsta strateginio valdymo baloje. Baronas Miunhauzenas tikėjo, kad mąstantis žmogus tiesiog privalo reguliariai išsitraukti save už plaukų iš balos. Beje, teigiama, jog mąstymas – didžiausias autoritarinių visuomenių baubas. Todėl ir aukščiausiosios audito institucijos auditai kviečia ne aklai ir formaliai veikti, o mąstyti. Valstybės kontrolierius kvies pasikalbėti apie tai, ką strateginio planavimo ir valdymo praktika Lietuvoje sako apie mus ir mūsų mąstymą.
Efektyviausios viešųjų finansų reformos kryptys
Boris CournèdeĮtraukų augimą skatina mokesčių ir išlaidų reformos. Jos gali būti skirtingų rūšių: vadinamosios visiems naudingos reformos, kurios didina ekonominius rezultatus ir kuria pajamų lygybę, reformos, teikiančios naudą kuriuo nors vienu aspektu, ir tokios, kurios siūlo kompromisą tarp vidutinių pajamų augimo ir neigiamo paskirstymo poveikio. Atliktos empirinės analizės atskleidžia, kokios mokesčių ir išlaidų reformos daro poveikį gerovei ir pajamų pasiskirstymui, bei nurodo, koks yra to poveikio dydis.
Teigiamas viešųjų investicijų poveikis ekonomikos augimui
Dr. Paul JoycePranešime bus aptariami svarbiausi viešųjų investicijų klausimai: kokios yra viešųjų investicijų pasekmės, koks jų poveikis ekonomikos augimui, kaip palyginti skirtingas viešųjų investicijų panaudojimo galimybes ir poveikį ekonomikos augimui, kiek svarbūs yra vyriausybės ekonominės valdysenos sprendimai ir strateginiai pajėgumai valdyti įtampas, kylančias tarp svarbiausių prioritetų (pvz.: ekonominio stabilumo, ekologiško augimo, socialinės gerovės, gerovės valstybės reformavimo ir modernizavimo).
Paralelinė sesija.
Vertę kuriantis pokytis
Moderatorė: Eglė Daunienė
Kaip keičiant biudžetą keičiasi mūsų kultūra – Austrijos biudžeto reformos poveikis
Alexander GruenwaldFederalinės valdžios lygiu įdiegusi į rezultatus orientuotą biudžeto sudarymo procesą, Austrija pradėjo kelionę atskaitingesnio ir skaidresnio valdymo link. A. Gruenwaldas savo pranešime analizuos, kaip šis perėjimas nuo sąnaudų prie poveikio keičia mūsų veikimo būdą ir kultūrą. Taip pat bus atskleidžiama, kaip tai padeda darniai spręsti iššūkius ir sudėtingas mūsų laikų problemas.
Valdymas ir lyderystė: „kiečiausia“ pažangi visuomenė
Mart LaidmetsSėkmės istorija apie tai, kaip Estija pastaraisiais dešimtmečiais planavo ir įgyvendino bendrojo lavinimo reformas. Pranešimu siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kas turėjo įtakos apibrėžiant bendrojo lavinimo prioritetus ir kaip tai susiję su pokyčiais kitose srityse; kokie konkretūs ir išmatuojami rezultatai ir kokie iššūkiai laukia ateityje; ar reformos prisidėjo prie centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo formavimo ir kokiu mastu.
Spartesni pokyčiai ir inovacijos naudojant ciklines sprendimų priėmimo struktūras
Pieter van der MechéKaip kurti sprendimų priėmimo struktūras, kurios integruoja pokytį į organizacijos „operacinę sistemą“. Šiuo pokyčiu siekiama ne pakeisti sistemą, o įdiegti pokytį kaip nuolatinę ir neatskiriamą sistemos dalį. Tai 50-ies metų patirtis diegiant sociokratinių sprendimų priėmimo struktūras versle bei sveikatos priežiūros ir valdžios sektoriuose, psichologinio saugumo, nuosavybės, įvairovės ir įsipareigojimo siekti pokyčių skatinimas.
Paralelinė sesija.
Socialinės gerovės rebusas
Moderatorius: Ričardas Gaurys
Įtraukusis augimas – kaip jį pasiekti?
Nicolas WoloszkoĮtraukusis augimas EBPO šalyse yra tapęs vienu pagrindinių politikos tikslų, kurio pasiekimas reikalauja visos vyriausybės įsitraukimo: perskirstymo, darbo rinkos ir prekybos reguliavimo, būsto politikos nustatymo. Pranešime daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiam politikos poveikiui, kurį daro EBPO tyrimai pajamų ir turto nelygybės srityje.
Socialinės paramos sistema – prieinama, įgalinanti, adekvati?
Mindaugas MacijauskasSocialinės paramos sistema – itin svarbi mažinant skurdą ir pajamų nelygybę. Siekiant šio tikslo reikia, kad sistema būtų prieinama visiems, skatinanti įsitraukti į darbo rinką, t. y. įgalinanti, ir užtikrinanti bent minimalius vartojimo poreikius, taigi adekvati.
Atliktas auditas parodė, kad socialinės paramos sistema Lietuvoje daugeliu atvejų neužtikrina minimalių vartojimo poreikių jos gavėjams, neišnaudojamos galimybės asmenis įgalinti, o informavimo priemonės stokoja paprastumo, aiškumo, todėl gyventojams gali būti sudėtinga pasinaudoti visomis šios paramos galimybėmis.
Suomijos viešosios politikos priemonės, skirtos socialinei gerovei ir pajamų paskirstymui
Tytti Yli-ViikariPranešimas aptars socialinės politikos kryptis ir priemones bei svarbiausius socialinės gerovės ir mokesčių sistemos elementus, apibrėžiančius socialinę gerovę ir pajamų paskirstymą Suomijoje. Pastarojo meto valstybiniai auditai pabrėžia struktūrinius iššūkius, susijusius su dideliais demografiniais pokyčiais ir Suomijos viešųjų finansų tvarumo atotrūkį.
Pastarojo meto Jungtinės Karalystės socialinė politika ir socialinių įmonių vaidmuo
Prof. Jo PritchardĮvairios socialinės politikos kryptys Jungtinėje Karalystėje, pvz., universalių kreditų sistemos įvedimas, lėmė daugelio sričių pokyčius. Pranešimas trumpai apžvelgs pagrindines politikos kryptis ir jų poveikį žmonėms. Socialinės įmonės – tai įmonės, kurios pelną naudoja socialinei gerovei kurti, siekia atsižvelgti į šį poveikį, įskaitant ir socialinę įtrauktį. Pranešime bus pristatytas tokios jų veiklos efektyvumas bei pateikta keletas praktinių pavyzdžių.
Lietuva – paradokso valstybė. Kokie sprendimai būtini jau šiandien?
Laurent Sens
Baigiamoji sesija.
Signalai pokyčiams
Vedėjai: Mindaugas Jackevičius ir Eglė Butkevičienė
Poveikio žurnalistikos signalai: kaip tyrimai sukuria erdvę pokyčiams?
Mindaugas AušraBus keliamas klausimas ir pateikiami atsakymai apie tiriamosios žurnalistikos tikslus ir kodėl vadinamasis galvų kapojimas nebėra savaiminis tikslas. Bus kalbama apie tiriamosios žurnalistikos įtaką inicijuojant permainas, išskiriant jų rūšis. Bus pristatyta trumpa LRT Tyrimų skyriaus atliktų tyrimų analizė.